- pusbėdis
- 2 pùsbėdis, -ė adj. (1) nevisiškai prastas, pakenčiamas: Retas (lėtas) žmogus – tai da pùsbėdis žmogus, ale tinginys – tai jau amen Vj. Jo arklys dar dėl greitumo tai pùsbėdis, bet vežimui silpnas Trgn. Da anas berniokas pùsbėdis (apygražis) Trgn.
pùsbėdžiai adv.: Pusbėdžiai gyvena Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.